pasodninkas

pasõdninkas (-nykas) sm. (1) 1. Dbč, Rtn, Krkn, Grš, Nm, Rmš, Al žr. pasodas 1: Pasõdnykai turi daug sėklų Auk. Išvarius kiaules, bobulė, numirėliškai skųsdamasi, taisė, kėlė sukniubusius ir palaužtus pasodninkus V.Krėv. Įkišk kur į patvorį pasõdnykus Kt. Vištos pasõdnykus iškapstė Drsk. Palik kelias galvas kopūstų pasõdnykam Sn. Reiktų jau pasõdnykus sodyt, bet dar rytais vis šalta Mrj. ^ Užsiliko kap pasõdnykas (neištekėjo) ir sėdi Drsk. 2. medžio šakelė, įsmeigiama į žemę, kad prigytų: Ar daug turit gluosnio pasõdnykų? Vlkv. 3. daržas, kur auga daigynas, rasoda: Sukask pasodnyką, ba ryt rasodą sėsim Alv.

◊ už pasõdnyką netekėjusiai (likti): Jau ji liko už pasõdnyką Kb.